Kristina Šorienė

2010m. baigiau Dailės akademiją, tekstilės bakalaurą. Po studijų atvykau į Klaipėdą, kur įkūrėme amatininkų gildiją „ Krikragaa“. Tekstilė mano gyvenyme yra spavota ir švelni terapija. Tai lėtas, susikaupimo reikalaujantis procesas, jame lengva užsimiršti, prarasti laiko nuovoką, o vilnos kuokštuose lengva pamesti protą, paklaidinti dėmesį…. gerąja prasme Šiuo metu daugiausia kuriu vienetinius rankų darbo šviestuvus. Šviesa suteikia vilnai gelmės, o vilna šviesai – šilumos, netgi tirštumo, padaro šviesą beveik apčiuopiamą. Įkvėpimo semiuosi iš laukinės gamtos, kuri, kaip sakoma, nemėgsta tuštumos ir kurioje gyvi organizmai yra seniai atsikratę nereikalingų elementų, tačiau formų įvairovė yra turtinga ir neišsemiama.


Klauskite jos apie:

Batika

Tai tekstilės dekoravimo technika, kildinama iš Javos salos, neturinti lietuviškų šaknų, tačiau labai siejasi su audinių dažymu augaliniais (ir ne tik) dažais, kiaušinių marginimu vašku, nes naudojamas lydytas vaškas ir dažai, o darbo principas taip pat panašus.

Karštoji batika – dekoras ant audinio gabalo kuriamas jį atitinkamai sulanksčius ir rezervavus vietas, kurias reikia palikti nenudažytas, o dažoma karštais dažais.

Šaltoji batika – šia technika audinio piešinys kuriamas, liejant ištirpintą vaško – parafino mišinį ir dažant šaltais dažais.

Tapyba ant šilko – Tapymas ant šilko yra labai plastiška technika. Dažus galima lieti kaip akvarelėje arba leisti spalvai laisvai sklisti audinyje, galima valdyti liejimosi procesą, stabdyti sklindančius dažus su specialiais kontūrais.


Vilnos vėlimas.

Purus garbanotos vilnos pluoštas žmonijai yra žinomas ir naudojamas jau daugelį metų. Spėjama, kad pirmoji vilna pradėta verpti 3500 metais prieš Kristų. Šiandien įvairiai apdorotą vilnos pluoštą atrasite bene kiekvienoje meno nišoje. Būdama labai poringos sandaros, žvyniško paviršiaus, banguotu plaušeliu, vilna išlaiko savyje ir aplink save oro sluoksnius, kurie leidžia palaikyti pastovią temperatūrą. Tad apsigaubę šalčiausią žiemos dieną vilnos gaminiu nesušalsite, kaip kad šiltą dieną dėvėdami plonos vilnos rūbą nesukaisite. Pagrindinė vilnos savybė – ji gali palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Yra kelios vėlimo technikos: šlapias vėlimas, sausas vėlimas adata ir nuno vėlimas ant audinio.

Šlapio vėlimo technika. Ši technika yra pati seniausia, naudota dar tada , kai nebuvo austinių audinių. Naudojant šią techniką, vilnos pluoštas veliamas naudojant šiltą vandenį ir muilą. Vėlimo procesas yra ilgas. Natūralios vilnos pluošto gijos yra su „žvyneliais“, ir pačios gijos yra vingiuotos (žiūr. nuotr.), todėl vėlimo procese jos tarpusavyje labai gerai persipina ir lyg „užsirakina“ – būtent šios vilnos pluošto savybės leidžia sukurti tvirtą ir unikalų veltinio audinį. Šiuo būdu yra kuriami rūbai, aksesuarai (šalikai, diržai, rankinės ir kt.), avalynė, interjero dekoras (pagalvėlės, paveikslai ir kt.) ir daug kitų nuostabių dalykų, kurie praturtina mūsų kasdienybę. Kūrybiškumui ribų nėra.

Sauso vėlimo su spec. adata technika. Vėlimas atliekamas naudojant specialią adatą arba kelias (3-5 vnt.), sujungtas laikikliu. Šios technikos pagalba galima sukurti daug įvairių smulkių formų. Labiau tinka mažesniems daiktams kurti: papuošalams, žaislams, mini skulpūroms.


Mandalos pynimas.

Indėniškos mandalos, pinamos iš siūlų ant lazdelių, turi specialų pavadinimą: „Ojos de Dios“ – Dievo akys. Manoma, kad indėniškų mandalų pynimas kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Toks pynimas pradedamas nuo centro – kvadratinės „akies“.

Dirbtuvėlės metu susipažinsite su:

indėniškų mandalų reikšme ir istorija;

indėniškų Mandalų pynimo technologija;

įvairiais pynimo raštais.

Šios praktinės pamokėlės metu Jūsų sukurta ir nupinta mandala papuoš Jūsų namus, o gal taps puikia dovana draugui.


Sapnų gaudyklė.

Tai talismanas, saugantis žmogaus sapnus. Manoma, kad jis filtruoja sapnus, pritraukdamas gerus ir nuvydamas košmariškus. Jo „voratinklyje“ slogūs sapnai įsipainioja, o malonūs sapnai – pralenda. Šį, be kita ko, puošniai atrodantį talismaną nesunku pasidaryti savomis rankomis. Dirbtuvėlių metu išmoksime patys pasidaryti sapnų gaudyklę.


Audimas iš gamtinių žaliavų.

Tai yra visų audimų šaknis, nes žolės, vytelės ir šakelės yra visų verpalų pirmtakas. Gamtinių žaliavų audiniai yra iki šiol daugelyje kultūrų naudojama statybinė ir darbinė medžiaga. Principai – tie patys kaip ir audime iš siūlų, tačiau procesas yra lengvesnis ir greitesnis, o kūrinys – didelių matmenų. Darbo įrankis – ne staklės, o skulptūriška mažosios architektūrs forma, o galutinis rezultatas – tarpinis variantas tarp paveikslo ir mažosios architektūros elemento.